Mano pedagoginis darbo stažas jau virš 20 metų. Be to, jau septinti metai dirbu vadovaujamą darbą, kurio pagrindinis uždavinys - valdyti ugdymo procesą jį stebint, analizuojant, vertinant pažangą. Nuolatinį dėmesį skiriu mokymui(si), jam tinkamų sąlygų kūrimui, dialogui su mokytojais. Aktyviai domiuosi naujovėmis, siekiu jas taikyti mokymo įstaigoje. Dalyvauju jau trečiuose projekto „Lyderių laikas“ neformalių studijų mokymuose. Modulio „Lyderis - mokymosi vedlys“ mokymų tikslas – plėtoti  ugdymo procesų pažinimo bei tobulinimo gebėjimus taikant praktines strategijas. Džiugu, kad šių studijų pagrindinis objektas yra pamoka, jos planavimas, mokymo strategijos joje pasirinkimas, mokymosi motyvacija, ugdymo proceso stebėjimas bendradarbiaujant, nes mūsų mokyklose pamoka vis dar išlieka pagrindiniu žinių perdavimo įrankiu.

    Mokymų metu buvo pristatyta „Pamokos studija“ – praktinė ugdymo tobulinimo strategija mokykloje. Jos esmė - suburti 2-3 to paties dalyko pamokos studijos grupę savo mokykloje arba mieste; Grupę sudaro to paties dalyko mokytojai, dirbantys su to paties amžiaus mokiniais (pvz., 8a ir 8b), pasiryžę kartu planuoti, vesti pamoką ir ją tobulinti. Komandos nariai susitaria, ko nori, kad mokiniai išmoktų per pamoką. Tai apima ir ilgalaikius tikslus (pvz., pamilti mokymosi procesą, išmokti dirbti komandoje, išmokti gerbti kitus ir pan.), ir dalykinius tikslus (pvz., išmanyti, kaip apskaičiuoti patalpos plotą). Grupėje reikia sutarti, kokį planavimo modelį pasirinkti ir kodėl būtent tokį, kaip tai atitinka individualiai pasirinktą tobulintiną sritį. Vienas komandos narys veda pamoką, kiti stebi, kaip reaguoja mokiniai (kurie pamokos elementai tinka arba netinka jų mokymosi procesui), surenka stebėjimo įrodymus ir duomenis. Vėliau komanda aptaria duomenis, analizuoja rezultatus ir  vertina mokinių mokymosi progresą siekiant mokymosi tikslų. Komanda koreguoja planą, kartoja 2-6 žingsnius tiek, kiek reikia, ir dalijasi pamokos dizainu ir savo atradimais su kitais mokytojais.

    Įdomu buvo tyrinėti teorinę medžiagą, norėjosi kuo greičiau įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Ypatingai „užkabino“ kolegialus pamokos planavimas, kuris priklauso nuo ugdymo filosofijos ir taikomos metodikos, ugdymo tikslų ir pamokos uždavinių, mokytojo(s) asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų, mokinių turimos patirties, kitų veiksnių ir kontekstinių aplinkybių (aplinkos, mokymo priemonių, tradicijų). Džiugu, kad įgytas žinias pavyko pritaikyti praktiškai. Kartu su kolege, matematikos vyresniąja mokytoja Vida Jarašiene, vedėme pamokas, taikydamos „Pamokos studijos“ modelį. Išmokome, kad pradedant pamoką būtina akcentuoti, kur tai bus galima pritaikyti gyvenime, kad kuo daugiau vaizdinės medžiagos, tuo labiau didėja mokinių suvokimas ir naujos temos supratimas. Supratome, jog vertinant kolegės ir įsivertinant savo darbą geriau suprantami tinkami jo atlikimo reikalavimai, įžvelgiamos savo ir kitų veiklos atlikimo stiprybės bei tobulintinos sritys. Taigi, bendra skatinanti ieškoti ir atrasti veikla lėmė sėkmingas pamokas, suteikė stiprybės tobulėti.

    Trakų suaugusiųjų mokymo centro direktorės pavaduotoja ugdymui, matematikos vyresnioji mokytoja Daiva Gribauskienė